išsunkti

1 išsuñkti, -ia (ìšsunkia), ìšsunkė tr. 1. K, LL295, Rtr, Š, NdŽ, KŽ spaudžiant atskirti, išgauti (skystį, sunką): Morkvytę sutrina, išsuñkia i duoda vaikui Klt. Kanapių pagrūda, šitą sunką išsuñkia, padaro kaip ir pieną Vdn. [V]andens biškelį pilsi, suksi, ka pradės baltuoti, jau išsuñksi [aguonų pieną] Nt. Tuos tirštimus išsuñkia a par sietą, a par drapaną (verdant avižų kisielių) Skrb. Minkštūs [didžkukuliai], gerai neišsunktì Klt. Motina nuvažiavo pas tą dukterį, tai parvežė gatavai tą medų ìšsunktą Mšk. Trokštantiems iš uolos vendenį išsunkei brš. ^ Iš akmenio sulos neišsunksì Ds. Labiausiai ta motyna: šykštuoklė, benorinti iš jovalo vašką išsunkti Žem. Iš šūdo vaško neišsunksi VP19, LTR(Grz, Kp). Iš šūdo varškės neišsunksì Ds, LTR(Rz). Iš išrūgų varškės neišsunksi LTR(Jz). | prk.: Iš visko, ką kalbėjome apie tabaką, galime išsunkti tiesą V.Kudir. Šiuolaikinė kapitalistinė valstybė iš darbo žmogaus išsunkia keleriopai daugiau fizinių ir dvasinių jėgų (sov.) sp. Sunku iš jo žodį išsunkt P.Cvir. | refl. LL295. 2. pašalinti iš skysčio nereikalingas priemaišas, iškošti (ppr. per medžiagą ar sietelį): Ryto metą par rėčiuką ìšsunka [avižų kisielių] Gd. Inrūgsta kisielius, tada išsuñkia par sietą Aps. Ìšsunkiau par kaušą, čirškuliukus suleidus Klt. Alksnius nuskusi, išvirysi, išsuñksi i kiši tas vilnas Škn. 3. KŽ košiant atskirti nuo skysčio, nupilti skystį nuo ko: Į puodą (= puode) pasiliekt ìšsunktos stintos StngŽ67. | refl. tr.: Nu va, bulbas išsisunksì Aps. 4. KŽ valgant šaukštu išsemti (skystimą), paliekant tirščius: Vaikai ìšsunkė, valgydami skystimą, o tirštimus paliko nesuvalgę Š. 5. palikti be sulčių, išdžiovinti: Speigai užvis išsunk pardiegtus medžius S.Dauk. 6. refl. Rtr, KŽ, DŽ¹ pamažu ištekėti, išvarvėti pro tarpelį: Kad suspaudė [sūrį], tai tik vanduo per pirštus išsisunkė BsMtII224(Graž). Išplaunam parūgintus avižinius miltus, išsisuñkia tokia balta sunkelė Aln. Išsisuñks (nuvarvės), varškės bus kai kaulo Klt. Apušė netinka meduo laikyti: praleida – ir medus išsìsunka Vkš. Lakūnas užmerkia akis, ir pro juodas blakstienas išsisunkia dvi ašaros V.Bub. ║ NdŽ išsiskirti (apie sekrecijos liaukų medžiagą). 7. refl. tr. pasidaryti, pasigaminti (naminio gėrimo): Jis pats degtinės išsisunkė rš. 8. prk. nuvarginti: Ten maitino tik žuvų ašakoms, ka visi buvom teip išsunktì, ka tik skūra i kaulai Žd. Tos operacijos visai žmogų ìšsunka Krš. Ìšsunkė žemę J.Jabl. | refl.: Pri darbo esu išsisuñkusi, o jug senilelė ir besu Šts. 9. prk. išgauti, pelnyti: Kaip nori, taip kalbėk – iš to paties daržo ir šiemet galėjo daugiau išsunkti J.Avyž. Dainas jau visas išbaigė ir sakosi jau nieko neatsimeną, bet dar vieną kitą išsunkia rš. 10. prk. sunkiai ištarti, pasakyti: Kurmis palinko prie pat Pauliaus, timptelėjo lūpas ir išsunkė: – Bailys! V.Bub. Žinau, – išsunkė pro dantis Girnius J.Avyž.

◊ ãšarą išsuñkti nenoromis verkti, pravirkti: Kad bent vieną ašarėlę būt par močios pakasynas išsuñkus! Ds.

prãkaitą išsuñkti BzF179 išnaudoti, engti, varginti: Kam prãkaitą išsuñkti KŽ(Prk).

sveikãtą išsuñkti nukamuoti, nuvarginti: Lauko darbai vasarą daug sveikãtos žmonėm išsuñkia Ds.

šìrdį išsuñkti privarginti: Vargas ir nelaisvė labai jau man išsunkė širdį rš.

žõdį išsuñkti prašnekinti, iškvosti: Žino daugiau už kitus, tik sunku iš jo žodį išsunkti P.Cvir.

\ sunkti; apsunkti; atsunkti; įsunkti; išsunkti; nusunkti; pasunkti; persunkti; prasunkti; prisunkti; susunkti; užsunkti